Vienas dvynys tapo veganu, kitas valgė mėsą. Štai kas atsitiko.
Identiški dvyniai Hugo ir Rossas Turneriai kilę iš Jungtinės Karalystės, pasiryžo tapti bandomaisiais triušiais ir ištirti, ar tikrai veganiška mityba yra sveikesnė už paprastą dietą ir ar veganai yra sveikesni už tuos, kurie vis dėl to vartoja mėsą ir įvairius pieno produktus.
Broliai Turneriai dažniausiai yra matomi keliaujantys po pasaulį, tačiau pastaruoju metu, jie vis dažniau atsiduoda mokslo labui, kadangi genetiškai įdentiški dvyniai nėra jau toks dažnas reiškinys. Neseniai Londono Karaliaus koledžo Dvynių tyrimų ir genetinės epidemiologijos katedroje atlikto tyrimo metu, įdentiški dvyniai, net 12 savaičių laikėsi dviejų visiškai skirtingų dietų: Hugo valgė vien tik veganišką maistą, o Ross ir toliau vartojo mėsą, bei pieno produktus.
„Norėjome panaudoti identiškų dvynių, kurie yra genetiniai klonai, modelį, kad išbandytume dietos ir mankštos poveikį ir tai, kaip šie asmenys reaguoja į įvairių rūšių maistą“, – aiškina tyrimui vadovavęs King’s epidemiologas profesorius Timas Spectoras. kalbėdamas BBC Reel vaizdo įraše .
Rezultatai buvo gan reikšmingi. Palyginti su mėsą valgančiu Rossu, veganui Hugo labai sumažėjo cholesterolio kiekis ir smarkiai padidėjo atsparumas 2 tipo diabetui. Hugo pasakojo, kad pirmas kelias savaites jis kovojo su veganiška dieta, jautė didžiulį potraukį mėsai ir sūriui, tačiau galiausiai prie to priprato ir teigė, kad jaučiasi energingesnis.
Pažymėtina, kad veganiška dieta buvo susijusi su pastovesniu cukraus kiekiu kraujyje ir energijos lygiu, o mėsėdžių dieta lėmė atšiauresnius energijos viršūnes ir kritimus. Tačiau įdomu tai, kad veganiška mityba smarkiai sumažino žarnyno bakterijų įvairovę, o mėsos ir pieno dietos metu ji išliko stabili. Teoriškai tai reiškia, kad veganas Hugo galėjo būti labiau linkęs į ligas, palyginti su Rossu.
Didesnio masto tyrimai atskleidė keletą nuostabių įžvalgų apie žarnyno bakterijas ir tai, kaip žmonės reaguoja į maistą. 2019 metais atliktas tyrimas nustatė, kad skirtingų tautybių žmonių reakcijos į tuos pačius maisto produktus yra skirtingos, net ir tarp identiškų dvynių. Žmonės valgo tuos pačius patiekalus, tačiau vieniems žmonėms smarkiai padidėja cukraus ir insulino kiekis kraujyje, o tai yra susiję su svorio padidėjimu ir diabetu, o kitiems riebalai išlieka kraujyje ir padidina širdies ligų riziką.
Tyrimo teigimu, to priežastis greičiausiai yra žarnyno mikrobiomas – trilijonai bakterijų, gyvenančių žarnyno trakte. Nors genetika atlieka svarbų vaidmenį apdorojant maistą, žarnyno mikrobiomas taip pat turi didelį poveikį, nes įtakoja maisto skaidymą. Kadangi kiekvieno žmogaus mikrobų kolonijos sudėtis skiriasi, skiriasi ir mūsų atsakas į tą patį maistą.
„Mes nustatėme, kad vidutiniškai dauguma identiškų dvynių turi tik 25–30 procentų tokių pat mikrobų“, – aiškino profesorius Spectoras. „Manome, kad dėl to, jų medžiagų apykaitos skiriasi ir į maistą jie reaguoja skirtingai.
